Trumpesnės eilės pas gydytojus, didesnis energetinis saugumas, mažiau biurokratijos ūkininkams ir daugiau Lietuvoje kuriamos vertės - Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ išskiria svarbiausius savo kuruojamų sričių darbus, įtvirtintus XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane.

Patvirtintame Lietuvos Respublikos XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane įtvirtintos ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kuruojamų Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijų siūlytos priemonės.

Jas jungia vienas principas - valstybės sprendimai turi kurti realią vertę žmogui, stiprinti Lietuvos ekonomiką ir didinti valstybės atsparumą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius pabrėžia, kad svarbiausias Vyriausybės darbų vertinimo kriterijus turi būti ne priimtų dokumentų ar paskelbtų iniciatyvų skaičius, o realus pokytis žmonių gyvenime.

„Žmonėms svarbu ne tai, kiek planų patvirtina Vyriausybė, o ką tie sprendimai pakeičia jų kasdienybėje. Ar pas gydytoją galima patekti greičiau, ar sąskaitos už energiją yra pakeliamos, ar ūkininkui lieka daugiau laiko dirbti, o ne pildyti dokumentus. Todėl mūsų principas paprastas - mažiau deklaracijų, daugiau pamatuojamo rezultato. Sveikata, energetika ir žemės ūkis yra skirtingos sritys, tačiau jas jungia tas pats tikslas - stipresnis žmogus, stipresnė ekonomika ir saugesnė valstybė“, - sako V. Sinkevičius.

Sveikata: pagalba žmogui turi būti suteikta laiku

Vienas svarbiausių sveikatos politikos tikslų - trumpinti pacientų laukimo laiką ir gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą. Iki 2028 m. siekiama, kad bent 70 proc. vizitų pas specialistus būtų suteikiami per teisės aktuose nustatytą laiką. 2025 m. šis rodiklis siekė 53,3 proc.

Daugiau dėmesio numatyta vaikų sveikatai ir prevencijai. Bus diegiamas šeimai palankios priežiūros standartas, plečiamos vaikų ambulatorinės paslaugos, prevencijos ir sveikos gyvensenos programos. Siekiama 10 proc. sumažinti vaikų ir jaunimo apsinuodijimų psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejų.

Kartu stiprinamas sveikatos sistemos pasirengimas krizėms. Iki 2028 m. numatoma atnaujinti bent 10 strategiškai svarbių gydymo įstaigų kritinę infrastruktūrą ir parengti 3 tūkst. specialistų veikti ekstremaliųjų situacijų bei krizių metu.

Plane taip pat numatyta e. sveikatos pertvarka, dirbtinio intelekto sprendimų diegimas ir ilgalaikės priežiūros paslaugų reforma, geriau integruojant slaugos ir globos paslaugas.

Tikslas paprastas - žmogui neturi reikėti aiškintis, kaip veikia sistema. Jam svarbiausia reikalingą pagalbą gauti laiku ir kuo paprasčiau.

Energetika: mažesnė našta žmogui ir daugiau saugumo valstybei

Energetikos srityje priemonės orientuotos į tris pagrindines kryptis - mažesnę naštą gyventojams, geresnes sąlygas investicijoms ir didesnį valstybės energetinį saugumą.

Pažeidžiamiausiems vartotojams numatomas socialiai orientuotas elektros tarifas, o gyventojams - daugiau galimybių patiems gaminti ir kaupti energiją. Taip pat siekiama stabilesnių šildymo kainų ir patikimesnio elektros tiekimo.

Verslui ir investuotojams numatomas greitesnis ir lankstesnis prijungimas prie elektros tinklų, iš anksto vystoma infrastruktūra investicijoms skirtose teritorijose bei palankesnė aplinka energijos kaupimo ir išmaniojo vartojimo sprendimams.

Vienas svarbiausių strateginių tikslų, kad 2028 m. Lietuva pagamintų daugiau elektros energijos, nei suvartoja. Kartu stiprinama kritinės energetikos infrastruktūros fizinė ir antidroninė apsauga, plėtojami išskaidyti gamybos pajėgumai ir jungtys su Vakarais.

Energetinė transformacija turi reikšti ne vien daugiau žaliosios energijos - jos naudą turi pajusti gyventojai ir verslas, o valstybė turi tapti energetiškai saugesnė.

Žemės ūkis: mažiau biurokratijos, daugiau vertės Lietuvoje

Žemės ūkio politikoje pagrindinis dėmesys skiriamas stipriems ir atspariems ūkiams, administracinės naštos mažinimui, lietuviško maisto gamybai ir didesnei Lietuvoje sukuriamai pridėtinei vertei.

Siekiama 30 proc. sumažinti administracinę naštą žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės bei kaimo plėtros srityse, paprastinant priežiūros ir paramos procesus.

Kita kryptis - daugiau Lietuvoje užauginto ir pagaminto maisto. Stiprinamos trumposios maisto tiekimo grandinės – jų dalį viešuosiuose pirkimuose siekiama padidinti iki 20 proc. Taip pat skatinama ūkininkų kooperacija, perdirbimas ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamyba.

Dėmesys skiriamas ir ūkių ateičiai - sudaromos galimybės jauniesiems ūkininkams perimti šeimos ūkius, numatoma parama investicijoms, padedančioms apsisaugoti nuo nepalankių klimato reiškinių, bei draudimo įmokų kompensavimas.

„Stiprus žemės ūkis nėra vien eksporto statistika. Tai ūkininkas, kuris mato perspektyvą dirbti Lietuvoje, gyvybingas kaimas ir daugiau vertės, kuri nuo lauko iki galutinio produkto sukuriama čia, Lietuvoje. Lygiai taip pat energetikoje mums svarbus ne vien pagamintų megavatų skaičius, o saugumas ir nauda vartotojui, o sveikatos sistemoje - ne reformos pavadinimas, bet laiku suteikta pagalba. Toks turi būti atsakingos politikos matas“, - teigia V. Sinkevičius.

Viena kryptis – stipresnė Lietuva

Sveikatoje - pagalba žmogui laiku. Energetikoje - mažesnė našta, daugiau galimybių ekonomikai ir didesnis saugumas. Žemės ūkyje - stipresnis ūkininkas, gyvybingas kaimas ir daugiau Lietuvoje kuriamos vertės.

XXI Vyriausybės programos įgyvendinimo plane šiems tikslams numatyti konkretūs darbai ir pamatuojami rodikliai iki 2028 metų.

„Mūsų atsakomybė nesibaigia tuo, kad tikslas įrašytas Vyriausybės programoje. Turime gebėti po kelerių metų aiškiai atsakyti žmonėms: ką padarėme ir kas dėl mūsų sprendimų realiai pasikeitė. Tai ir yra atsakinga politika stipriai Lietuvai“, - pabrėžia V. Sinkevičius.

Šaltinis: demokratai.lt